Kodėl prie vandenyno jaučiame tokį ramybės jausmą? Vaikščiojimas basomis smėlyje, klausymasis, kaip bangos sminga į krantą, kartais daužosi, kartais plevėsuoja, dažnai veda į ramybės ir vidinio džiaugsmo vietą.
Ar tai tiesiog pabėgimas nuo kasdieninio mūsų gyvenimo triukšmo ir šurmulio, ar yra kažkas daugiau? Ar pasivaikščiojimas natūralioje aplinkoje gali pagerinti mūsų sveikatą?
Kas tiksliai yra įžeminimas ar įžeminimas?
Žmonės, kurie praktikuoja įžeminimą, dar vadinamą įžeminimu, tiki, kad vaikščiojimas basomis leidžia mums pasikrauti liečiant smėlį, purvą ar bet kokią kitą natūralią medžiagą, esančią po kojomis.
Jie paaiškina, kad žemė pirmiausia yra įkrauta neigiamais jonais. Šiek tiek priešingai, neigiamas reiškia gerą, o priešingas teigiamas reiškia blogą. Mūsų kūnai taip pat turi krūvį, ir kuo daugiau neigiamo krūvio mūsų aplinka, tuo sveikesni esame.
Tie, kurie praktikuoja įžeminimą, sako, kad kasdien susiduriame su daugybe įrenginių, skleidžiančių teigiamus (blogus) krūvius: nuo mobiliųjų telefonų iki mikrobangų krosnelių, nuo televizorių iki garsiakalbių. Pasak tikinčiųjų, šis teigiamas krūvis gali sukelti daugybę sveikatos problemų, įskaitant uždegimą, miego trūkumą ir stresą.
Jie netgi perka gaminius, kurie padeda išlikti „įžemintam“, įskaitant lovos pagalvėles, kurios įsijungia naktį ir padeda neutralizuoti bet kokį teigiamą krūvį, kurį vartotojas gali sukaupti per dieną.
Ar įžeminimas realus ar hype?
Mokslininkai daugelį metų tyrinėjo elektros krūvį ir jo poveikį organizmui. 2006 m. G. Chevalier atliktas tyrimas padarė išvadą, kad „pakeitimai (...), apie kuriuos pranešta čia, rodo bendro streso lygio sumažėjimas ir įtampa“.
2013 m. atlikto tyrimo išvados taip pat teigia, kad „įžeminimas yra viena iš paprasčiausių ir vis dėlto giliausių intervencijų padedantis sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir širdies ir kraujagyslių reiškiniai“.
Šie ir keli kiti tyrimai patvirtina idėją, kad įžeminimas yra tikras ir
