Visą laiką galvoju apie pasirinkimą ir kaip šie pasirinkimai paskatino pokyčius mano gyvenime. Galvoju, kaip pasikeičiau, ką pakeičiau ir kas pasikeitė mano gyvenime. Gerai pagalvojus, kas nepasikeitė?
Padėkos diena yra laikas dalytis dėkingumu su pasauliu. Tai taip pat galimybė asmeniniam apmąstymui. Dėkodami už daugybę nuostabių žmonių, vietų ir dalykų mūsų gyvenime, galime sužinoti apie save ir savo vertybes. Svarbiausia, kad mes galime nukreipti savo dėkingumą ir aistrą tapti geresniais žmonėmis. Dainuojant Davidui Bowie, galime apsiauti raudonus batus ir šokti.
Jūs visi girdėjote tiek daug kartų frazę, kad ji tapo visuotine mantra: jei ne dabar, tai kada. Tą pačią mantrą pasakiau sau 1984 m. kovą. Stovėjau „Old Globe“ teatro užkulisiuose, San Diege, ir laukiau, kol aš eisiu į sceną. Moteris priešais mane buvo ne kas kita, o Marion Ross, pagrindinė motina populiariame TV seriale „Laimingos dienos“. Marijonas buvo toje pačioje niūrioje, neįdomioje pjesėje, kurią parašė vengras apie, ką dar, vengrai! Vaidinau jaunesniąją namų šeimininko dukrą. Mano personažas visiškai nieko nepridėjo prie istorijos – kad ir kokia būtų istorija. Tikrai neprisimenu...
Didžiausio ir geriausio panaudojimo (HBU) koncepcija kilo iš ekonomistų, kurie konceptualizavo maksimalaus produktyvumo idėją. HBU visada nurodo naudojimą, kuris suteiks didžiausią vertę, neatsižvelgiant į faktinį dabartinį naudojimą. Bet kaip tai taikoma man ir kaip padėti man susirasti darbą šiandien? Likite su manimi šitame...
Kodėl gyvename praeityje? Kodėl mes nelaukiame, kiek mums liko metų? Ar dėl to, kad žinome, kad mirsime? Jei taip, nesugalvoju geresnės priežasties džiaugtis gyvenimu ir planuoti ateitį. Niekada neturėtume nustoti svajoti, šokti, juoktis ir mokytis. Štai keletas minčių, kaip nustoti gyventi praeityje, kad galėtumėte rasti laimę, kurios nusipelnėte...
Ar manote, kad po 70 metų žmogus gali būti kietas? Na aš darau! Viskas priklauso nuo požiūrio. Senėjimas nereiškia, kad negali būti kietas...
Silvija buvo sutrikusi. „Jei tik būčiau pastebėjusi, kiek jam skaudėjo! Aš turiu galvoje, jei būčiau pastebėjęs, būčiau galėjęs reikalauti, kad jis anksčiau nuėjo pas gydytoją. O jeigu aš būčiau tai padaręs? Jei tik turėčiau! Jis gali būti gyvas ir su manimi šiandien...“
„Puikus! Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad galiu tiek daug juoktis šia tema! Mhairi kikeno išeidama iš dirbtuvių kambario, apkabindama mane, kad atsisveikintų...
Iš prigimties nesu pavydus žmogus, bet retkarčiais pažvelgiu į ką nors ir pagalvoju: „Norėčiau, kad man TAIP pasisektų! Sėkmę galima apibūdinti kaip sėkmę ar nesėkmę, kurią, matyt, atnešė atsitiktinumas, o ne savo veiksmai. Bet ar tai galimybė? Kodėl atrodo, kad kai kurioms moterims pasiseka?
Kai iš vidutinio amžiaus pavirsti į teigiamą supergyveną, viskas pradeda dėtis ir nebūtinai taip, kaip tikiesi. Dabar jau vieneri metai, kai mirė mano tėvas; jis buvo paskutinis iš vyresnės kartos, kuriuo aš rūpinausi. 15 metų buvau statinėje situacijoje. Tada staiga aš laisvai galėjau daryti įvairius dalykus...
Rekomenduojama
