Kaip advokatai Detroite, mano vyras Kurtas ir aš dirbome daug valandų. Bet mes visada turėjome planą anksti išeiti į rojų. Mes daug keliavome po pasaulį ieškodami to rojaus ir Kosta Rika turėjo tai, ko ieškojome.
Po daugybės apsilankymų pagaliau viską susikrovėme ir persikėlėme į Kosta Rika su trimis šunimis ir dviem katėmis 2014 m. gegužę. Pasirinkome gyvybingą paplūdimio miestelį Jaco, esantį šalies Ramiojo vandenyno pakrantėje. Tai pažymėjo daugybę mūsų langelių... norėjome būti arti paplūdimio ir džiunglių. Mūsų namas yra džiunglėse, bet mes tik septynios minutės kelio automobiliu iki paplūdimio. Norėjome būti šalia daugybės restoranų ir parduotuvių, o Jaco visa tai turi. Norėjau bendruomenės, kurioje fitnesas yra svarbus, o Jaco turi sporto sales, jogos studijas ir banglenčių sportą bei kitas vandens sporto šakas. Ir jis yra netoli oro uosto, kuris puikiai tinka draugams ir šeimos nariams.
Gyvenimas Kosta Rikoje labai skiriasi nuo to, kaip gyvenome JAV. Dabar, kai išėjau į pensiją ir nebedirbu, galiu daryti, ką noriu, ir nesu pririštas prie stalo, biuro ar teismo rūmų. Nesu toks nekantrus ir nepatyręs streso, galiu būti spontaniškas ir daryti dalykus pagal užgaidą, užuot visada prisirišęs prie savo kalendoriaus.
Mūsų pragyvenimo išlaidų Kosta Rikoje yra daug mažesnis nei buvo JAV, tačiau aš čia gyvenu visai kitokį gyvenimo būdą. JAV gyvenau gana aukšto lygio gyvenimo būdą su didžiuliu namu, prabangiais automobiliais, prabangiomis vakarienėmis ir dizainerių kurtais drabužiais. Visa tai buvo mano darbo dalis. Čia man tai nerūpi. Dabar nusijuokčiau, jei kas paklaustų, ar noriu prabangaus automobilio, o šlepetės, o ne dizainerių kurti aukštakulniai – gyvenimo būdas.
Man niekada nepatiko turėti didžiulį namą valstijose, todėl persikraustę sumažinome reitingą. Mes gyvename 1800 kvadratinių pėdų name Herraduroje, priemiestyje visai šalia Jaco. Namas stovi ant pusės aro žemės, dėl kurios iš pradžių mus ir patraukė. Kai puošiau namus, mano mėgstamiausias pirkinys buvo hamakas… Mičigane jų negalima naudoti ištisus metus. Mums patinka seni medžiai mūsų valdoje, taip pat daug vaismedžių. Mes taip pat turime baseiną, o mūsų gatvė yra rami ir privati, bet vis tiek tik maždaug už dviejų mylių nuo Jaco šurmulio.
Jaco mieste galime gražiai papietauti ar pavakarieniauti vidutinės klasės restorane už maždaug 20–30 USD. Sužinojome, kad maisto prekių parduotuvėje pirkti vietinius prekės ženklus yra daug pigiau, ir dažniausiai nustojome trokšti dalykų, prie kurių buvome įpratę valstijose... nors mano vyras vis dar retkarčiais perka Mountain Dew. Vietinėje šviesus (turguje), galiu nusipirkti 26 bananus už mažiau nei 1 dolerį, o ananasas kainuoja apie 80 centų.
Kadangi esame rezidentai, turime sveikatos draudimą pagal Caja (nacionalinę sveikatos priežiūros programą). Tačiau mes jo dar nenaudojome ir lankėmės tik pas privačius gydytojus, nes gydytojo vizitas Jaco mieste kainuoja vos 40 USD. Beveik niekada nelaukiama susitikimo, o gydytojai yra draugiški ir greiti. Neseniai man buvo atlikta operacija privačioje klinikoje ir operacijos kaina buvo maždaug trečdalis to, ką ji būtų kainavusi namuose, už, mano nuomone, geresnę paslaugą. Kitos paslaugos taip pat kainuoja daug pigiau nei valstijose. Mano vyrui buvo atliktas dantų gydymas, o JAV tai būtų kainavusi apie dešimt kartų daugiau.
Nuo to laiko, kai persikėliau į Jaco, tęsiau savo pomėgius Mičigane, pavyzdžiui, bėgioju, fotografavau ir planavau socialinius renginius, skirtus šio rajono moterims, taip pat užsiėmiau banglenčių sportu, žygiais ir joga. Čia turiu daug daugiau laisvo laiko.
Taip pat mėgstu tiesiog sėdėti savo verandoje ir stebėti tukanus, motus ir aras, taip pat beždžiones, kurios retkarčiais apsilanko mūsų kieme. Mes su Kurtu dažnai šokame į mašiną ir tyrinėjame naujas Jaco vietas.
Čia, Kosta Rikoje, radome savo tobulą pensijų rojų.