Cukraus minkštas smėlis buvo prislopinto kreminio atspalvio. Šiltas Karibų vanduo šniokščia man po kojas. Nuo kranto mačiau 10 pėdų į seklumą, taip aiškiai lyg žiūrėčiau pro stiklą. Man patiko tas paplūdimys. Ir kai saulė nusidriekė į ankstyvą ryto dangų, aš beveik visiškai ją turėjau sau.
Akumalis yra ypatinga vieta. Iš šiaurės į pietus, jo nuostabūs paplūdimiai apima penkias kvapą gniaužias įlankas, kurių kiekviena turi savo ypatybes. Šiaurėje yra Yal-Ku lagūna, kurioje gausu atogrąžų žuvų – nardymo nardymo rojus. Pusmėnulio įlanka, puslankis, sudarytas iš haciendų, vilų ir nardymo parduotuvių. Šiaurės Akumalio paplūdimys su puikiai išpuoselėtu tobulumu, puiki vieta pavalgyti paplūdimyje. Ir į pietus nuo Jade Bay, Akumal Sur, rasite Aventuras Akumal, mano asmeninį mėgstamiausią. Ir vieta, į kurią per savo viešnagę vėl ir vėl traukiau.
Žinoma, aš ne pirmas, pajutęs gilų Akumalio krantų trauką.
Galų gale, „Akumal“ majų kalba reiškia „vėžlio vieta“. Jau tūkstantmečius čia grįžta lizdai, snapai ir žalieji vėžliai. Sakoma, kad jie nukeliauja tūkstančius mylių, kol žemės magnetinis laukas sugrąžins juos į gimimo vietą.
Galbūt tai buvo ta pati magnetinė trauka, dėl kurios Ispanijos prekybinis laivas ir jo įgula 1741 metais čia užplaukė ant seklumos.
Ir galbūt paslaptinga Akumalio trauka buvo priežastis, dėl kurios rašytojas, nuotykių ieškotojas, verslininkas ir stambių žvėrių medžiotojas Pablo Bushas Romero nusprendė septintajame dešimtmetyje čia nusipirkti žemę, įkurdamas pirmąjį Riviera Maya kurortą. Iš visos Jukatano pusiasalio kranto jis pasirinko Akumalą kaip įspūdingiausią vietą. Ir tikėjimo vingiu, ši ankstyva Akumalio komercializacija išgelbėjo jį nuo per didelio išvystymo kaip ir Riviera Maya megakurortas Kankūne. Kadangi Akumalio žemė buvo užrakinta anksti, tai išliko prabangus ir kuklus bei padėjo išsaugoti įspūdingai įvairią ekologiją.
Stebėkite tarp džiunglių palmių, bromeliadų ir orchidėjų ir galėsite pastebėti įvairiausių būtybių. Dažnai pastebimi kailiai, tapyrai, skruzdėlynai, kiaulės ir šarvuočiai. Tylioje ryto šviesoje kartais išgirsite aiškų beždžionių staugimą džiunglių baldakimu.
Tačiau tikras Akumalio malonumas yra tai, ką atrasite po šiltu Karibų jūros vandeniu. Pasinerkite į Akumalio įlanką su pagrindine nardymo įranga ir pateksite į kitą pasaulį. Smėlėtose seklumose galite iš arti susipažinti su vėžliais, besiganančiais ungurio žolėse. Jei jums pasiseks, pastebėsite aštuonkojų, erškėčių ir papūgų žuvų. Tačiau perspėkite, švelnaus bangų užliūliavimo pakanka, kad užmigtumėte.
Akumalio bendruomenė suvokia to, ką turi, vertę ir yra pasiryžusi ją išsaugoti. „Airbnb“, kuriame apsistojau, buvau raginamas naktį nedegti šviesomis, kad vėžliai to nesupainiotų su mėnulio šviesa, smogiančia bangas.
Daugelis čia gyvenančių emigrantų yra gamtosaugininkai mėgėjai. Naktimis, lizdų sezono metu, daugelis jų savanoriauja paplūdimyje, padėdami išsiritusiems vėžliams rasti kelią į jūrą. Pamatysite juos pagal raudonus žibintus, kuriuos jie naudoja savo lempose.
Daugelyje namų ir daugiabučių namų yra netgi pastatytos pelkės, kurios veikia kaip vandens filtravimo sistemos, neleidžiančios taršai patekti į vandenį.
Tai tikra gamtos mylėtojų bendruomenė. Tai ramu, bet kupina nuotykių. Žmonės čia nori gyventi atokiau nuo Playa del Carmen šurmulio ar boho prašmatnaus Tulumo žavesio. Tačiau jie yra maždaug už 30 minučių nuo kiekvieno, todėl gali mėgautis geriausiais iš abiejų pasaulių.
Viešnagės metu važiavau taksi į Tulumą, kad aplankyčiau majų griuvėsius ir paklaidžiočiau nuostabiu paplūdimio keliu. Madingame paplūdimio klube gurkšnojau tiki kokteilius ir grožėjausi užburiančiu baltu smėliu. Mano kolegos globėjai buvo jauni ir neįtikėtinai gražūs – europiečiai medaus mėnesio ar mados mėgėjai savaitgalio pertraukoje iš Niujorko.
Važiuojant kita kryptimi, į Playa del Carmen, nuotaika buvo labiau vietinė. Užimtesnis. Su miestelio oru amžinoje šventėje. Nuo pat ankstaus vakaro Penktosios aveniu esančius barus ir restoranus pasipylė linksmintojai. (Aš nuėjau kokius kilometrus ir nepasiekiau galo.) Kvietė firminės parduotuvės ir spalvingos amatų parduotuvės. Mažai ko negalėjai rasti. O norint nuo jo pailsėti, paplūdimys visada buvo vos už poros lygiagrečių kvartalų.
Kad ir kaip mėgavausi savo laiku mieste, neilgai trukus pasiilgau švelnaus mangrovių ūžesio ir nesugadintų Akumalio paplūdimių ramybės. Toli nuo miesto šviesų galėčiau sėdėti po naktiniu dangumi ir stebėti Paukščių Taką. Ir jei pasisektų, susikirsčiau su vėžlio motina, kuri, kaip ir aš, patraukė į Rivjeros Majų širdį.