Užfiksuokite savo gyvenimą. Paklauskite savęs, ar gyvenate gyvenimą, kurio nusipelnėte ir kurio norite. Dar nesakyk man savo atsakymo. Pasakykite sau šį atsakymą.
Kiekvieno dešimtmečio pradžioje ir pabaigoje, o viduryje – klausiu savęs, ar gyvenu tokį gyvenimą, kokio nusipelniau ir kurio noriu. Žinoma, gyvenu vienišą gyvenimą, prisiimdamas šeimyninių įsipareigojimų.
Sąmoningai klausiu savęs, kaip noriu, kad kasmet metų pradžioje mano gyvenimas būtų įdomesnis, produktyvesnis, patrauklesnis, išradingesnis, džiaugsmingesnis. Ši analizė gali būti šiek tiek perteklinė, bet ji padeda išlaikyti pusiausvyrą su dėmesingumu ištisus metus.
Jaučiuosi dėkingas, kad daugiau nei 20 metų mano jogos ir meditacijos praktika sąmoningai nukreipė mano dėmesį į savirefleksijos naudą. Tai padėjo man atrasti savo pažeidžiamumą, nepalankias nuostatas, uždarą mąstyseną ir savigarbos stoką, kad būtų įvardytos kelios kliūtys gyventi visavertį ir turtingą gyvenimą.
Būk viskas, kas esi
Vienas iš veiksmingiausių būdų gyvenime būti tuo, kuo esi, yra paklausti savęs, ko iš tikrųjų nori. Kokį kelią norėtum eiti, kad išsipildytų savo svajones? Visi nori mylėti ir būti mylimi, pasitikėti, gerbti ir susijaudinti; tačiau visi mes karts nuo karto nusileidžiame šioms vertybėms, kurdami nesąmoningus spąstus, kurie riboja gyvenimo lūkesčius. Kartais mes netgi skatiname sąlygines klaidingas prielaidas. Tada mes visi nukrypstame nuo kelio, ir tada mūsų gyvenimas yra teisingasnegyvenęs.
Mano situacija pasikeitė šių metų pradžioje, kai atsidūriau vieniša, be vyro partnerio. Išversti: Mes išsiskyrėme. Aš buvau šioje erdvėje anksčiau ir manau, kad vėl būsiu šioje erdvėje. Taigi, man reikėjo sulaužyti ankstesnius organizacijos modelius, kontrolės problemas, senus mąstymo įpročius ir padaryti ką nors kitaipgyventi savo nenugyventą gyvenimą.
Svarbiausia buvo prisiminti, kad laikas nėra fiksuotas. Tai santykinis, tęstinumas. Pagal kvantinės fizikos sampratą nėra nei praeities, nei dabarties, nei ateities. Jei susitapatiname su laiko samprata, apribojame savo mąstymo procesus ir susitraukiame savo galimybes bei galimybes. Laikas reiškia dalykų pasikeitimą, todėl laikas yra mūsų, kad galėtume žaisti taip, kaip norime.
Kūrybingas ir pilnavertis gyvenimas po 60 metų
Norint gyventi visavertį gyvenimą, reikalinga sveika kūrybiškumo dozė. Mūsų ramus protas nenori pasitempti; mūsų emocijos nori likti po radaru, todėl mes jas užstojame savyje. Kūrybiškumo raktas yra pripažinti savo pažeidžiamumą ir būti atviram, emociškai sąžiningam.
Jei ši idėja kyla nelengvai, gali būti naudinga sutelkti dėmesį į ketinimų (proceso) kūrimą, o ne toliau rūpintis rezultatais (tikslais). Kurdami ketinimus, mes suteikiame sau leidimą tyrinėti ir mokytis dabartiniu laiku.
Ketinimai nėra jautrūs laikui. Jie nėra pagrįsti praeities pasirodymu ir ribojančiu mąstymo procesą. Ketinimai mus laiko nepaprastai aiškius. Net jei ketinimas yra 30 sekundžių, jis gali atverti proto erdvę ir nukreipti mūsų teigiamas energijas gyventi nenugyventą gyvenimą.
Jaučiasi taip, kaip nori
Kartais gyvenimo būna per daug ir mes prarandame motyvaciją. Mūsų protas greitai juda nuo stulpo prie stulpelio. Sunku žinoti, kas prasminga, kas efektyvu, kas paskatins mūsų svajones. Prarandame energiją. Jei norime atrasti neišnaudotus niuansus, kaip gyventi nenugyventą gyvenimą, turime suprasti, kad tokio dalyko kaip nesėkmė nebūna.
Taip pat turime vengti vieningo savęs įvaizdžio: tai gali būti pavojinga mūsų savigarbai. „Aš esu rašytojas ir tiek“. Bet aš esu daugiau nei rašytojas. Toks mąstymas neleidžia įveikti iššūkių, išlaikyti aistras per atstumą ir skatinti nerealius lūkesčius.
Būk varžovas
Mano sūnus sukūrė įmonę pavadinimuPretendentai.Man patinka vardas. Kiekvienas žmogus gali būti varžovas, nes turime proto įrankius, kad galėtume atskirti nenugyventą gyvenimą.
Kai esame varžovai, esame atviri naujiems stimulams, esame atidūs pasikeitusiems signalams, išbandome skirtingus požiūrius ir pasirinkimus, kurie nepaiso etiketės, ir suvokiame procesą, kodėl pasirinkome. Būti varžovu sukelia kontrolės jausmą, didesnę veiksmų laisvę ir mažesnį perdegimą.
Į savo nenugyventą gyvenimą galime prisiliesti įvairiais būdais. Galime būti pretendentais į gyvenimą. Mes galime įveikti savo iššūkius ir kovas, kai parodome viską, kas geriausia iš savęs. Ir mes galime atnaujinti savo teigiamus ketinimus kasdien, kai tyrinėjame daugybę perspektyvų, kurdami naujas kategorijas ir priimdami naujus požiūrius į problemas. Tai mes galime padaryti.
Kokius iššūkius teko įveikti sulaukus 60-ies? Ar gyvenate taip, kaip norite ir nusipelnėte? Kaip dažnai tikrinate savo gyvenimo pusiausvyrą? Prašome pasidalinti komentaruose.
